Judita Židžiūnienė — žinoma menininkė, grafikė, knygų dailininkė, gyvena ir kuria Vilniuje. 2002 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, vaizduojamosios dailės fakultetą, grafikos katedrą. Įgijo Magistro laipsnį. Didelę įtaką studijų metais padarė akademijoje dėsčiusių profesorių darbai ir mokymas. Ieškodama savo braižo, Judita nuolat tobulino savo įgudžius kūrybiniuose pleneruose, individualiose praktikose, kurdama naujas formas ir ekspozicijas. Kūrybinis kelias driekėsi ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų: surengtos grupinės ir personalios parodos Vokietijoje, Rusijoje, Japonijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse.

Juditos sukurti knygų viršeliai puikuojasi žymiausių Lietuvos leidyklų stenduose. Apipavidalinta ir iliustruota daugiau nei du šimtai knygų. Tarp jų žymiausi leidiniai: „Lietuvos dailės istorija“, H.Wassmo „Bėgimas nuo Franko“, „Tora I. Namas su akla stiklo veranda“, „Tora II. Nebylus kambarys“, M. Baigent „Jėzaus byla“, A. Amirrezvani „Rožių kraujas“, T.Parsons „Vyras ir vaikas“ ir kt. Vienos gražiausių iliustruotų pasakų vaikams: „Jūratė ir Kastytis“, „Kalvis ir fėjos“, „Kaip aš buvau sužadėtas“ ir kt. Juditos apipavidalintos knygos – vienos populiariausių Lietuvoje, džiuginančios skaitytojo akį ir pelniusios apdovanojimų. Atskleisti knygos tekstą, perteikti autoriaus viziją – tai ypatingas, nepaprastas kūrybinis procesas, kurio paslaptis įvaldžiusi dailininkė Judita Židžiūnienė nesustoja, toliau kuria ir ieško naujų pažinimo šaltinių. Jos apipavidalintų kūrinių lobyne – nuo populiariausių romanų suaugusiems iki iliustruotų pasakų ir legendų vaikams.

Reikėtų taip pat paminėti, kad Judita sugebėjo atsiskleisti tokiose skirtingose dailės technikose kaip ofortas, pastelė ar tapyba ant medžio. Žvelgiant į jos darbus sunku suvokti, kad tai ta pati autorė — tokia turtinga darbų įvairovė, tarsi „nepagaunamo kūrėjo” vizija. Pasinėrusi į laisvą technikų improvizaciją – dailininkė tarsi suranda atsvarą kruopščiam knygos menui, tarsi „pailsi“ nuo preciziškai tikslaus, grafiškai sudėtingo knygos komponavimo ir panyra į spalvų, potėpių, išgyvenimų pasaulį. Juditos ofortai — tai klasikinė grafika, dažnai dekoruota spalvomis, išsiskirianti gracinga linija. Jei pavadinti vienu žodžiu — tai elegantiška. Jautru. Subtilu. Darbai įdomūs savo stilistika — jungia tekstą ir piešinį, tai giliau atskleidžia kūrinio kontekstą. Pastelės — viena mylimiausių autorės technikų... kurdama pastelių ciklus, dailininkė sugebėjo prisiliesti ir pažinti M. K. Čiurlionio kūrybos erdves, ilgą laiką jos teikė didžiulį įkvėpimą ir iki šiol nepaprastai žavi... Tapyba ant medžio, liejimas kinietišku tušu ant drobių — tai dar vienas kūrybinis eksperimentas, naujai atskleidžiantis kūrybos gylį ir dvasios polėkį.

Jai patinka emociškai užpildyta erdvė. Galbūt todėl kelis kartus į metus yra rengiami dailininkų plenerai, kuriuos kartu su kolegėmis kuruoja ir prižiūri Judita Židžiūnienė. Nedidelės dailininkų grupelės rengė plenerus ne tik lietuviškame kaime, bet ir Italijoje, Prancūzijoje, Maskvoje, Sankt Peterburge… Dažnai jausmas kūryboje tampa pagrindine vidinio pasaulio išraiška. Juk menininkas be kūrybos – tik amatininkas, o kuriantis – karūnuotas. Plenerų temos pačios įvairiausios: nuo tylos, atsivėrimo, balto sniego girgždėjimo, Kūrėjo šventovės suformavimo, pabudimo, takų ieškojimo į Saulės miestą iki žydėjimo, angelų tematikos kaip pakylėtos būsenos, leidžiančios pažvelgti į įprastas situacijas naujai, kitu žvilgsniu…

Savo darbais Judita nori pabrėžti estetinę — dvasinę ir meditatyviąją meno funkciją, savo kūryba priešpriešinant agresyvioms šiuolaikinės dailės atmainoms. Ji neketina mėgdžioti tradicinio meno pavidalų, o atsiduoda subjektyviai išraiškai, kur svarbu jausmai, pozityvumas ir būsenos perteikimas. Jai svarbi dvasinė intencija tikrąja šio žodžio prasme, t.y. siekis išorinius reiškinius ir vizijų fenomenus paversti transformacijos simboliais.